- kryksmas
- krỹksmas sm. (4) LsB423, NdŽ, DŽ krykimas: Žąsų, ančių užveis man pilną kiemą, – tęsė jis, nekreipdamas į mane jokio dėmesio, – tik klausyk gagenimo ir kryksmo J.Balt. ║ šauksmas: Neduos jam kitas gerai pabaigti [dainuoti], parmušdamas nors nežmonišku kryksmu A1885,113. Kaip tik susirenka į pirkią keletas bobų, tuoj didžiausias krỹksmas pasidaro Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
